Jeigu turite vaikų, ar jums būna, kad pagaminate valgyti, o jie pradeda raukytis „darželyje skaniau“, maivytis „nenoriu, nevalgysiu“, spardytis „noriu batono su kečupu“, klykti „man neskanu“. Arba stengiesi, kad vyras grįžęs namo rastų kašto maisto, o jis vis tiek išsitraukia lašinių ir svogūno arba kitokio jo mėgstamo maisto? Taigi, nors maisto gaminimas „surijo“ nemažą dalį mano laiko, o reakcijos sulaukiu tokios – vaikai atsisako valgyti, o vyras abejingai sureaguoja. Tada pradedi galvoti, o kaip galima būtų gaminti skaniau ir paprasčiau.
Susidūrus su didelės šeimos valgymo įgeidžiais, kartais maisto gaminimas varo į neviltį. Aš iš tikrųjų dažnai jaučiuosi, kad gamindama patiriu fiasko. Kai gaminu pagal „patikrintą“ receptą – viską darau, kaip nurodyta. Bet gaminant pagal tą patį receptą mano draugei visada išeina skaniau. Jeigu maisto gaminimas pagal receptą virsta fiasko, galiu tik dar labiau pasiguosti, kokius patiekalus sukuriu kai gaminu „iš akies“. Dažnai net man pačiai būna neskanu.
Sako, maisto gaminimas reikalauja atkaklumo – bandyti daug kartų ir po kelinto karto pavyks skaniai. Dar sako, maisto gaminimas reikalauja meilės. Gal tikrai? – turiu kelis savo firminius patiekalus, kuriuos gaminu žymiai labiau pakylėta ir jie visada gaunasi skaniai.
Daugiausiai skonio maistui priduoda cukrus ir riebalai. Bet jie nėra rekomenduojami dažnai vartoti. Cukrus jau daugumos sveikatos specialistų vadinamas „baltąja mirtimi“. Riebalai dar ne „kažkokia mirtis”, bet viršsvorio draugas. Viešėdama pas giminaitę, kuri dievina gaminti, nesuprantu, kam ji gadina maistą nežmoniškais kiekiais aliejaus ir kitokių riebalų. Blogas ženklas, jeigu pavalgius virš lūpų lieka riebalų ūsai…
Kaip pagerinti maisto skonį nesitikint, kad skonį sureguliuos cukrus arba riebalai? Kaip gaminti skaniai, nors atrodo, kad „man nelemta, man neduota, man neišeina“? Kaip gaminti skaniai, nors iš tikrųjų maisto gaminimas nėra mano aistra, nėra tas užsiėmimas, prie kurio aš puolu laisvalaikiu?
Aš atkakliai ieškojau atsakymo į šį klausimą. Draugės man patarė lankyti kulinarijos kursus, prenumeruoti kulinarijos žurnalus, gaminti drauge su kažkuo, kas mėgsta žongliruoti virtuvėje. Bet visi šie patarimai reiškė, kad maisto gaminimas užims dar daugiau laiko mano gyvenime. Šito aš nenoriu. Mano tikslas – turėti daugiau laisvo laiko, aš turiu kitų pomėgių, kuriems skiriu pirmenybę laisvalaikiu.
Surašiau savo reikalavimus ir jie atrodė taip:
- maisto gaminimas turi būti lengvas, malonus
- neužimti daug laiko,
- maistas turi būti šviežias, naminis ir skanus J
Mane labai žavi maisto gaminimas televizijos laidose, ypač kelionių laidose. Pamenu, kai savo kelionių laidose Vytaras Radzevičius, grįžęs iš Pietų Amerikos, stebėdamasis pasakojo, kad vietiniai gyventojai mėsą kepa be jokių prieskonių ar priedų, tiesiog ant ugnies. Ir ji skani!!!
Kai atėjo laikas į mažosios dukrelės racioną įtraukti mėsą, aš irgi panorau pajusti tikrą mėsos skonį, be jokių prieskonių, pagamintą savose sultyse. Pavyzdžiui, ar jūs žinote tikrą kumpio skonį? Man 35 metai ir iki šiol aš žinojau tokį variantą: paimi kumpio gabalą, su mėsos plaktuku išmuši, įtrini majonezu su prieskoniais arba išvolioji kiaušinyje su miltais ir čirškini riebaluose. Vienas kilogramas mėsos turi apie 400 kilo kalorijų, o mėsai paruošti naudojami priedai (majonezas, riebalai ir pan.) – net 700 kilo kalorijų. Štai kur mėsos nesveikumas. Mes dažnai nežinome tikro maisto skonio, nes jis būna „pagerintas“ riebalais arba cukrumi. Taigi, kaip patogiai ir paprastai, namų sąlygomis pasigaminti sveiko ir skanaus maisto?
Bandydama įvairius variantus, kad racionas tiktų ir mums su vyru, ir mažiems vaikams, ir kad maisto gaminimas būtų nesudėtingas, nes trijų vaikučių mama tiesiog fiziškai negali viskam skirti daug laiko, įžengiau į išmaniųjų puodų „karalystę“. Juokas juokais, bet tikrai atradau išmaniuosius puodus. Kodėl jie išmanieji? Nes sukurti taip „profiškai“, kad vien dėl savo unikalių savybių maistą paruošia daug skanesnį ir sveikesnį.
Svarbiausia taisyklė – išmaniesiems puodams netrukdyti. Reikia tik sudėti visus ingredientus, įpilti nedaugiau 100 mililitrų vandens, nureguliuoti tinkamą temperatūrą ir palikti juos ramybėje. 🙂
Viskas atrodo maždaug taip: išmanieji puodai dirba, o aš einu pasimėgauti vonia, pailsėti, paskaityti (labiau mano svajonėse) arba skalbti, lyginti, siurbliuoti, maudyti vaikučių, užsiimti su jais.
Kur gi tų išmaniųjų puodų paslaptis? Kodėl juose be jokių riebalų galima pagaminti skanų, sveiką, nepridegusį maistą? Paaiškinsiu ne moksliškai, o pagal savo supratimą. Nerūdijančio plieno išmaniųjų puodų korpusas yra 3 sluoksnių, dugnas – 2 sluoksnių, todėl karštis pasiskirsto tolygiai, šiluma yra pilnai perduodama į viršų. Išmaniosios keptuvės – ne teflonas (kuris tampa kenksmingas esant menkiausiam įbrėžimui), o titano ir keramikos lydinys. Dangčiai yra 100 proc. sandarūs, be skylučių, todėl niekas neišgaruoja, maistas troškinasi savo sultyse, išsaugo natūralų skonį, kvapą, spalvą, konsistenciją, maistingąsias medžiagas. Jeigu įdedi troškintis kilogramą mėsos, tai ir ant stalo patieksi kilogramą mėsos. Kai tradiciniam variante būna, kad mėsos ištrauki vos du trečdalius įdėto svorio, o likusi dalis išgaruoja. Be to, mėsytė dieviškai skani, minkštutė, natūralaus skonio, lengvai pjaunasi. Savo sultyse troškintos daržovės – uhmm.. aš niekad nesu valgiusi tokio skanaus maisto.
Kadangi maisto gaminimas versdavo mane jaustis “luzere“, nevykėle, šitie puodai tapo tarytum mano stiprūs partneriai, kurie suteikia man pasitikėjimo ir dabar aš gaminu valgyti daug labiau atsipalaidavusi. Žinau, kad nepridegs (nes išmanieji puodai nesudega). Žinau, kad netgi man atliekant tuos pačius veiksmus maistas su išmaniaisiais puodais bus skanesnis. Žinau, kad maisto gaminimas „nesuvalgys“ viso mano laiko. Ir dabar su ramia širdim ir geriausia nuotaika galiu visus padrąsinti:
VISI GALI SKANIAI GAMINTI 🙂
Kokius išmaniuosius puodus išrinkau savo šeimai ir kaip juos įsigijau galėsi sužinoti čia.