Vaikas griežia dantimis: barti, o gal džiaugtis?
Kaip stipriai spaudžiamas cypia flomasteris, kaip gergždžia smuikas nemokšos rankose, taip dažnai mus erzina ir šiurpulius sukelia šalia esančio žmogaus dantų griežimas. Kas tu – bebras?/ negriežk dantimis / gal kirminų turi?/ baik – per nervus eina/ – turbūt teko girdėti panašių reakcijų, kai vaikas griežia dantimis. Tėvams dažnai neramu: jeigu vaikas griežia dantimis, fiziologija tai (normalu) ar patologija (nenormalu)?
Dar vis gajus sovietinių laikų stereotipas, kad jeigu vaikas griežia dantimis, tai turi kirminų. Tai – mitas, stereotipas ir nebent sutapimas. Mokslininkai atliko daug tyrimų apie dantų griežimą, o odontologė Giedrė Kobs pristatė jų atradimus paskaitoje Lietuvos šeimoms. Pasirodo, griežimas dantimis kenkia tik dantims (ir tai tik suaugusiųjų), o visam mūsų kūnui dantų griežimas reiškia sveikatą!!! Tad susilaikykime ir nebarkime vaikų dėl dantų griežimo, kad ir kaip mums būtų nemalonus tas garsas. Griežiantys dantimis – sveiki vaikai!
Augimo periodu
Kai augimo periodu vaikai laiko dantis sukandę ir jais griežia, tokiu būdu prisitaiko žandikaulių ir sąnario, smilkinio geometrija. Kai vaikui išdygsta dantis, jis turi mažas kuprinėles, dėl to vaikas griežia dantimis stipriai, kad prisitaikytų. Gamta duoda rezervą, kad dantys susiderintų. Taigi, augimo periodu griežti dantimis yra normalu.
Paauglystėje
Kai vaikui sueina 12-13 metų ir fiziologiškai jis jau nebeturėtų griežti dantimis, tada reikia ieškoti psichologinių priežasčių: tėvų skyrybos, artimų žmonių netektys, nesiseka mokykloje, šaiposi kas nors.
Psichologijoje vaikų amžius dantų griežimui neturi jokios įtakos. Įtakos turi patiriamos neigiamos emocijos: stresas, baimė, ypatingai įtakos turi STAIGIAI pasikeitusi gyvenimo kokybė, jeigu išsiskyrę tėvai pamiršę vaikus kerštauja vienas kitam, vienas išvyksta į užsienį. Dar dantimis griežia jautresni vaikai, kurie dėl visko išgyvena, yra verksmingesnis, neramūs – tai gali pasireikšti ir tikais, naktiniu šlapinimusi į lovą. Kartais vaikus už dantų griežimą bara. Bet reikia suprasti, kad dantimis griežiama nevalingai.
Paskaitoje tėvams odontologė Giedrė Kobs pateikė gan radikalias austrų psichologų išvadas: „Vaikas yra apsuptas draudimų. Vaikas gimsta laisvas tam, kad iš jo ta laisvė nuolat būtų atimama. Norėti sumažinti tą vaikų dantų griežimą yra tas pats kaip norinčiam bėgioti amputuoti kojas. Tegul jis griežia. Gal su juo reikia daugiau laiko praleisti, o ne barti už dantų griežimą, gėdinti ar vaistų duoti?“
Kaip dantų griežimą (bruksizmą) galima sumažinti? – Įgyvendinti vaikų svajonę. Pvz., keliauti su tėvais su karavanu, kur jie jaustųsi laimingi ir atsipalaiduotų J
Dantų griežimas yra neverbalinė komunikacija. Kai pereina iš trumpos fazės į giliąją ir kūno raumenys susitraukia, mes viską išgyvename realiau negu tikrame gyvenime, naktį vyksta labai intensyvi komunikacija. Tai, ką dieną užspaudžiame, naktį išlenda per dantų griežimą, vieniems mažiau, kitiems stipriai.
Tai, kaip vaikas griežia dantimis, išduoda jo vidinį pasaulį. Kai grieždamas dantimis vaikas atkiša smakrą į priekį – jis kovoja su pasauliu, yra kovotojas. Tuo tarpu dauguma vaikų yra susitraukę, labai gerai mokosi mokykloje ir jie griežia dantimis atgal. Tada gaunasi didelės nosys, įtrauktas apatinis žandikaulis – tokių žmonių yra 52 proc. Lietuvos gyventojų.
Svarbu, kai vyksta dantų kaita, 5-6 metų vaiką parodyti odontologui – ar gerai dygsta dantys? Nes paskui kokias emocijas vaikas mokykloje išgyvens, taip jis ir nugręš savo dantis. O tie dantys dar turi tarnauti jam gal 60 metų.
Suaugusieji griežia dantimis
Kaip žiūrėti į suaugusių žmonių dantų griežimą? Naktį suaugęs žmogus grieždamas dantimis gali išvystyti 80-100 kg jėgą – tai yra stipriausia žmogaus kūno jėga.
Atliktos žiaurios studijos su žiurkėmis Japonijoje štai ką atskleidė apie streso hormonus – noradrenaliną, adrenaliną: jeigu aš galiu sukąsti dantimis, šie hormonai iš karto susinormalizuoja. Žmonių, nemokančių griežti dantimis, streso hormonų kiekis lieka nuolat pakilęs ir mes aukštiname kortizolą kraujyje ir dėl to atsiranda daug kitokio pobūdžio ligų.
Kai žmogus susinervina, antinksčiuose išskiriamas kortizolas. Jeigu mes tirtume kortizolą (Lietuvoje jį tiria labai mažai gydymo įstaigų), išvengtume daugybės ligų (diabeto, skydliaukės, kraujagyslių, inkstų ir kitų). Kortizolas yra visų ligų pradinis hormonas, pagrindinis priešas. Žmonės su padidėjusiu kraujospūdžiu nuolat turi padidėjusį kortizolo lygį. Užuot mažinę kortizolo lygį, gydytojai jiems duoda tabletes. Sergantieji cukriniu diabetu, dažniausiai negręžia dantimis, o tie kurie griežia – jie šiekt tiek išsilaisvina.
Jeigu mes streso metu galime sukąsti – iš limfinės sistemos impulsas pereina tiesiai į sąkandį, tai tas impulsas nenueina žemyn į skydliaukę ir kitus organus. Apie gliukozę: jeigu vakare privalgėte daug pyragėlių ir naktį griešite daug dantimis, tai jūs niekada nebūsite storas. O jeigu privalgysite ir negriešite, jūsų dantys bus labai gražūs, bet jūs linksite į storėjimą.
Dažnai žmonės, kurių dantys nudilę, niekuo neserga, nes jie grieždami dantimis visus organus sureguliuoja. Skrandžio opos – tie žmonės, kurie negali išsikrauti per dantis, išsikrauna per skrandį.
Neblokuokime dantų griežimo. Griežimas dantimis yra puikiausia streso iškrova ir yra sveika mūsų kūnui.
Kita medalio pusė:
Odontologė G. Kobs pasakoja Lietuvoje dirbančių užsienio kolegų įspūdį, kad Lietuvoje žmonės labai stipriai griežia dantimis. Galimos priežastys: Lietuvoje žmonės neiškrauna emocijų teisingai, požiūris į gyvenimą tamsus, gal oro sąlygos veikia.
Jeigu ypatingai daug griežia dantimis, odontologė siūlo pacientams pakeisti gyvenimo būdą – važiuoti gyventi po palmėmis, ramiai, šiltai, su aptarnavimu. Jeigu grieži dantimis ir nenori važiuoti gyventi po palme, tada reikia naktimis ant dantų dėtis kapas, kitaip nuo stipraus griežimo būtinai kas nors nuo dantų nuskils.
Neblokuokime dantų griežimo. Griežimas dantimis yra puikiausia streso iškrova ir yra sveika mūsų kūnui. 🙂