Daug kartų teko dalyvauti šventėse ar susitikimuose, kai skirtingų vaikų ir tėvų lūkesčių nepaisymas sugadina visą vakarą ir mažiems, ir dideliems. Suaugusiems dažnai šventės/susiėjimo tikslas yra pabendrauti su kitais suaugusiais – bičiuliais, draugais, giminėmis, kitų vaikų tėvais. Tuo tarpu vaikams svarbu linksmintis, pramogauti, išbandyti naujų žaidimų, patirti naujų įspūdžių.
„Palauk, nelįsk, netrukdyk, nebūk įkyrus, leisk pasišnekėti“, – veja vaikus šalin mamos ir tėčiai. O vaikai vis prisėlina į ausį kartodami „mama, tėti, man nėra ką veikti, man čia nuobodu, einam pažaisti, aš jau noriu eiti, ką man čia veikti?“. Taip atrodo šventės ar susiėjimai, kuriuose nepagalvota, kaip patenkinti skirtingus vaikų ir tėvų lūkesčius, siejamus su švente.
Kaip nuoširdžiai aš suprantu abi puses. Ir augindama tris vaikučius išbandžiau įvairius gimtadienių bei draugų susiėjimų formatus, kol radau tokį, kuris visus kartus pasiteisino, nes buvo patenkinti abiejų pusių poreikiai: vaikams – smagu, tėvams – ramu.
Raktu, kuris atrakina didelių ir mažų šventės dalyvių širdis, tapo pripučiami batutai-čiuožyklos, kitaip – pripučiamos pilys. Jų išbandėme įvairiausių dydžių bei modelių ir ta patirtimi norime pasidalinti su kitais.
Pirmiausiai išsinuomojome pripučiamą batutą-čiuožyklą, kai mokyklinėje sporto salėje šventėme lapkritį gimusio sūnaus gimtadienį. Tąkart vaikų išvis beveik nematėme (potekstė: jie neįkyrėjo), tik iš tolo girdėjome, kaip džiaugsmingai jie čiuožinėja ir šokinėja, o pailsę guli minkštoje pilyje ir kalbasi. Iki šiol visi dalyvavę vaikai ir tėvai prisimena tą linksmą aplinką ir gerą laisvės jausmą širdyje.
Paskui sekė eilė krikštynų, kur batutus išbandėme sodo sklypuose arba kaimo turizmo sodybų pievelėse ant žolės. Kadangi tokiose šventėse paprastai būna įvairaus amžiaus vaikų (ne tik bendraamžių, kaip gimtadieniuose) – ieškojome tokių batutų, kad tiktų ir mažiukams, ir jau link paauglystės einantiems vaikams, bei turėtų įvairių atskirų erdvių – kopimo sienelę, tunelį, šokinėjimo plotą bei po dvi čiuožyklas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dūzgė po pripučiamą pilį aukštyn žemyn, o trylikamečiai pusbroliai-pusseserės daugiausiai laiko praleido šnekučiuodamiesi tunelyje.
Kitas atradimas buvo, kai sudalyvavome gimtadienyje, kur pripučiama pilis buvo pastatyta tiesiog daugiabučio namo kieme Vilniaus senamiestyje, per langą iš ketvirto aukšto nuleidus prailgintuvą. Šalia stovėjo staliukas su vaišėmis, o miesto vaikai su princesių suknelėmis kilo pripučiamoje karalystėje aukštyn žemyn. Ypač pasiteisino dviejų nusileidimų čiuožykla, kuomet vaikai gali čiuoždami ir palenktyniauti, ir čiuožti susikibę už rankų.
Lemiamą sprendimą įsigyti vokiškų batutų ir juos nuomoti Lietuvoje priėmėme atsikraustę gyventi į sodų bendrijas ir pastudijavę populiariausius sklypų išplanavimus bei šeimininkų laisvalaikio leidimo būdus. Dauguma gyventojų turi plotą (pievelę) privataus ar daugiabučio namo kieme, bet nenori/neturi laiko sukti galvos, kad nebrangiai susikurtų įsimintiną šventę.
Tad pripučiamus batutus-čiuožyklas pripažinome kaip paprastą, lengvai sukuriamą, nebrangų, daug džiaugsmo teikiantį, sveikų emocijų sukeliantį puikios šventės ar tiesiog gero savaitgalio raktą.
Išbandykite batutus artimiausioje jūsų šeimos šventėje.
Drąsiai paskambinkite telefonu 8 682 55507 ir aš pasidalinsiu patirtimi, padėsiu išsirinkti būtent jūsų sumanymui tinkamiausią batutą.