Kartą gyvenime turėjau galimybę stebėti, kaip įmonė ieškojo moterų filmuoti rubrikoms „Kasdienis maisto gaminimas“. Pagrindinis klausimas atrankoje dalyvavusioms moterims buvo „Ar jums patinka kasdienis maisto gaminimas?“. Nes kompanija norėjo ne šiaip produktų demonstravimo, o labai nuoširdžių vaizdo įrašų „Kasdienis maisto gaminimas visai šeimai“.
Moterų atsakymai mane labai nustebino.
Daugelis moterų, o jų buvo daugiau kaip dvidešimt, atsakė panašiai: „Aš kasdien gaminu savo šeimai po kelis patiekalus, bet negaliu pasakyti, kad maisto gaminimas man yra malonumas. Tiesą sakant, jeigu neturėčiau įsipareigojimo šeimai, savo laiką aš mieliau skirčiau kitoms veikloms negu maisto gaminimas“. Aš buvau viena iš tų moterų. Aš tikrai turėjau problemą ir prisipažinsiu nuoširdžiai – aš nemėgau gaminti. Maisto gaminimas (su virtuvės sutvarkymu po gaminimo) man užėmė daugiau laiko negu aš norėjau tam skirti, gal dėl to aš įdėdavau per mažai meilės į šį procesą ir rezultatas gaudavosi „tiap-liap“. Žodžiu, situacija atrodė taip: grįžusi vakare po darbo aš užsiimu ne savo mėgstama veikla, o vykdau pareigą „maisto gaminimas” ir dar sulaukiu vaikų ožių, kaip „neskanu, nevalgysiu“, o vyras dažniausiai susilaiko nuo komplimentų mano patiekalams ir dar po to užkanda lašinių su svogūnu. Visiška beprotybė ir demotyvacija. Kas vakarą jausdavausi patyrusi fiasko.
Jeigu maisto gaminimas man būtų prioritetas, aš noriai skirčiau tam laiko. Bet laikas visiems yra deficitas ir nesinori, kad visą laisvą laiką, kurio turiu taip mažai, suvalgytų maisto gaminimas. Kai maisto gaminimas nėra tavo aistra, bet tenka gaminti po 3-4 kartus per dieną, prasideda vidinis konfliktas, moteris ima jaustis nelaiminga, tai persiduoda ir kitose sferose. Pažįstamas jausmas? Kadangi tokia jau žmogaus prigimtis, kad jis visada bando atsitiesti po jį apėmusios nevilties, ir aš ėmiausi ieškoti sprendimų – kaip galima padaryti, kad mano šeima valgytų skanų, pilnavertį, naminį maistą, o aš neišeikvočiau maisto gaminimui viso savo laiko.
Ieškodama sprendimo, išnaršiau mamų portalus ir skersai, ir išilgai. Kai kurios mamos dalinosi, kad sudarė sutartis su maisto gaminimo įstaigomis dėl kasdienio maisto užsakymo į namus – taip susitarė geresnę kainą. Bet mano akimis, vis tiek išeina labai brangiai, pvz. dienos pietūs vienam asmeniui 12 litų, be to, vaikams vis tiek dažniausiai tenka gaminti atskirai. Kitos mamos dalinosi asmeniniais kontaktais įvairių bobučių, kaimynių, kurios neturi ką veikti ir gamina maistą už pinigus, belieka tik atvažiuoti pasiimti. Kitos mamos susikooperuoja ir „slenkančiu grafiku“ gamina naminį maistą sau ir dar dviejų draugių šeimai.
Visi šie būdai susiję arba su „naminio maisto medžiojimu“, arba su didelėmis papildomomis išlaidomis. Iš mamų forumuose aprašytų variantų labiausiai mane sudomino „išmanieji“ puodai. Apskritai puodų tema iki tol gyvenime mane mažai domino. Gal dėl to, kad mama mėgdavo apie juos kalbėti, o aš nemačiau prasmės. Bet kai forumuose mamytės aprašė daug situacijų, kaip „gudrūs“ puodai supaprastino jų gyvenimą, supratau, kad jie gali tapti sprendimu ir mano situacijoje. Pasirodo, puodai puodams nelygūs.
Kaip yra išmanieji telefonai, kompiuteriai (angl. i-phone, i-pad), taip, pasirodo, yra ir išmanieji puodai (angl. i-cook), kurie padeda greitai pagaminti sveikesnį ir skanesnį maistą. Taip maiste išlieka daugiau vitaminų ir kitų medžiagų, skanesnį maistą noriau valgo vaikai, sutaupoma pinigų ir svarbiausia – sutaupoma daug laiko.
Kaip sutaupo laiko? Nes pagrindinė maisto gaminimo taisyklė – netrukdyti išmaniesiems puodams atlikti savo darbo. 🙂
Mat dėl unikalios puodų dangčių sistemos, išmanieji puodai yra itin sandarūs, todėl jie neturi šansų pridegti. Taigi, su išmaniais puodais maisto gaminimas atrodo taip: įdedi ingredientus, palauki, kol užverda, nustatai minimalią temperatūrą ir eini po darbo persirengti, nusiprausti, pažaisti su vaikais, atsipalaiduoti su knyga, užsiimti rankdarbiais, prisėsti prie kompiuterio, o tuo tarpu maistas gaminasi. Esmė tame, kad tau nereikia stovėti prie puodų, reguliuoti ugnį, vartyti, maišyti, kad nepridegtų, žiūrėti, ar išbėgęs skystis neužliejo viryklės ir pan. Toks maisto gaminimas man atrodė kaip svajonė. Sudedi ingredientus ir 30-40 minučių pamiršti. 🙂
Taigi, dabar mano maisto gaminimas dažniausiai atrodo taip: įdedu mėsytės, pjaustytų daržovių, įpilu 100 ml. vandens, uždengiu dangtį, nustatau virtuvinį žadintuvą ir tą puodą pamirštu. Dabar jau net ima formuotis tradicija, kad šešiametis sūnus padeda man sudėti viską į puodą ir tada mes einame žaisti naminio krepšinio !
Su išmaniaisiais puodais į mano gyvenimą atėjo svajonių vakarai. Kaip sako psichologai, kad namų atmosferą ir bendrą nuotaiką pagrinde kuria moteris. Taigi, kai mama nebebūna suirzusi dėl to, kad visi šeimos nariai vakare grįžę namo pramogauja, o aš viena sukuosi virtuvėje, bendra nuotaika mūsų namuose tapo džiaugsmingesnė ir ramesnė. Visi geriau jaučiasi, labiau atsiskleidžia, labiau pailsi. Aš turiu daugiau laiko savo pomėgiams. Ir pats maisto gaminimas tapo malonesnis, o maistas – skanesnis.
Linkiu ir jums maksimaliai supaprastinti jus varginančias ir daug laiko „suvalgančias“ buities sritis, kad turėtumėte laiko jums malonioms ir svarbioms gyvenimo akimirkoms.