Vandens filtrai – prabanga ar būtinybė?

Vandens filtrai - prabanga ar būtinybė?
Vandens filtrai – prabanga ar būtinybė?

O švarus vanduo – prabanga ar būtinybė? Gerai, o gera sveikata – prabanga ar būtinybė? Niekada apie tai nesusimąstai, kol koks nors gyvenimo įvykis nepriverčia į tai atkreipti dėmesio.
Prieš keletą metų pas mane viešėjo buvęs kursiokas iš Norvegijos, tapytojas Lars‘as. Jis siekė kuo „giliau“ pažinti Vilnių, tai be stabdžių gėrė alų, viskį ir degtinę. Bet vandens iš čiaupo Vilniuje gerti negalėjo. Esą aptiko jame juodų nuosėdų, gal ir pūkuotų nuosėdų, su šereliais, net man rodė. Baisėdamasis keitė veido išraiškas ir gestikuliuodamas klausinėjo – kur tavo vandens filtrai? Ar tu tikrai rūpiniesi savo ir šeimos sveikata?

Ir niekas kitas taip greitai nepakeldavo jo nuo sofos, kaip poreikis skubiai nueiti į parduotuvę nusipirkti bambalio vandens.
Tąkart aš viduje šypsojausi. Ir per daug nesigilinau, nes buvau skaičiusi ir girdėjusi įvairiose žiniasklaidos priemonėse, kad Vilniuje, kaip beje ir visoje Lietuvoje, vanduo – itin švarus ir jokie papildomi vandens filtrai nereikalingi. „Vilniaus vandenys“ – moderni įmonė su naujausia laboratorija, už savo darbus pelniusia įvairių apdovanojimų ir t.t. Įsiminiau ir palyginimą, kad Lietuva – vandens Kuveitas (pastarajame teka požeminės naftos upės, o Lietuvoje – gėlo vandens šaltiniai), o „Vilniaus vandenys“ tiekia aukščiausiomis technologijomis išvalytą vandenį.
Taigi, rami sau gėriau namuose vandenį iš čiaupo ir nesukau sau galvos. Tiesa, kituose Lietuvos miestuose arba užsienyje visada pasiklausiu vietinių žmonių, ar čia saugu gerti vandenį iš čiaupo. Vis tik turiu prisipažinti buvau įsitikinusi, jog vandens filtrai reikalingi tik paranojikams, arba tiems, kas turi per daug pinigų. O visą šaršalą ir abejones dėl geriamojo vandens kokybės sukelia vandens filtrų pardavėjai.
Bet kas atsitiko, kai mano mažasis sūnus be mamos pieno ėmė ragauti ir vandens? – Aš tiesiog pradėjau atidžiau stebėti vandenį – kokį vandenį paduodu vaikui. Ir pati pamačiau tas juodas plaukuotas nuosėdas vandens puodelyje!!! Maža to, pradėjau atkreipti dėmesį į vandens spalvą, kad kartais vanduo – rudas (ir ne tik po remonto darbų), kartais – neaiškaus kvapo, lyg ir su geležies ar smėlio dalelėmis puodelyje. Tai čia vandens kokybė pablogėjo ar aš tiesiog pradėjau jį stebėti ir visą tai pastebėti? Tai gal iš tikrųjų šiandien vandens filtrai jau yra eilinis buitinis prietaisas, kaip skalbyklė, indaplovė ar televizorius? Gyvename penktame daugiabučio namo aukšte ir kartais tekdavo nutekinti daug vandens, kad jis taptų tikrai šaltas ir bent jau suaugusiems tinkamas gerti. Kaimynas santechnikas, užsukęs remontuoti klozeto, atkreipė dėmesį, kokios užsiteršusios mūsų vonios ir virtuvės čiaupų grotelės (vanduo bėga ne viena srovele, o tarytum iš dušo). Be viso to, dar prisiminiau skelbimus daugiabučių laiptinėse, kad „legionelių profilaktikai pora dienų bus pakelta karšto vandens temperatūra“. Gerai, jeigu tai tik mikrobų profilaktika, bet per radiją vis išgirstu, kad vienur ar kitur aptikta legionelių, kurios gyvena ir dauginasi vandens sistemoje, t.y. namo vamzdžiuose. Pasirodo, kad ir kokia gera, patikima ir pažangi įmonė yra „Vilniaus vandenys“, jie atsako tik už geriamojo vandens kokybę iki namo įvado, o tolesnis vandens perdavimas priklauso nuo konkretaus namo vandentiekio vamzdžių būklės. Ar jūs buvote rūsyje ir matėte, kokiais vamzdžiais vanduo atkeliauja į jūsų namus??? Aš nuėjau ir pamačiau. Ir tas vaizdas greitai susisiejo su juodomis plaukuotomis nuosėdomis vandens puodelyje! Vėl mintyse pagalvojau, kad vandens filtrai tikrai galėtų išspręsti esamą situaciją ir sugrąžinti ramybę.
Anksčiau jaunas mamytes mokė kūdikiams ir vaikams duoti tik virinto vandenuko. Dabar gi tyrimai rodo, kad virinamas vanduo praranda mūsų organizmui reikalingą kalcį, kuris nusėda ant virdulio sienelių. Be to, virinant pasikeičia vandens sudėtis, suardoma jo energetika. Todėl gerti virinto vandens nuolat jau nerekomenduojama. Todėl, besirūpindami šeimos sveikata, mes su vyru nusprendėme maistui naudoti tik švarų, natūralų vandenį. Vandens filtrai atrodė „brangus malonumas“, todėl pradėjome pirkti bambalius parduotuvėje. Juk švarus vanduo, o ne vandens filtrai yra būtinybė. Sūnui duodavau tik pirktinio, retais atvejais – virinto, vandens.
Viskas buvo lyg ir ok, dėl vaikelio jaučiausi rami. Kol vieną dieną sutiktas pažįstamas papasakojo „visą tiesą“ apie parduotuvėse bambaliuose parduodamą vandenį. Jis sakė kurį laiką dirbo vandenį į plastikinę tarą pilstančioje įmonėje ir pasak jo, tai tas pats vanduo iš čiaupo, tik prafiltruotas, o parduotuvėse visi jį perka kaip išskirtinės kokybės vandenį. Kaip tas bičiulis pajuokavo: „geriau už tuos pinigus kas vakarą po 50 g degtinės išgerti, tai tikrai dezinfekuos visą organizmą“. Hm… ir kaip žinoti, ar čia vyruko noras pasipuikuoti esą „aš geriau žinau visus užkulisius“, ar tame yra nemaža dalis tiesos? Tai gal rimtai, tie vandens filtrai jau ne prabanga, o būtinybė?
O aš tuo metu būdama motinystės atostogose ir turėdama „begalę“ laisvo laiko, lyg tarp kitko, pradėjau domėtis, kokie gi būna vandens filtrai, nes jau laukiausi antro vaiko ir bambaliai iš parduotuvės buvo tapę pakankamai sunkūs kasdien neštis į penktą aukštą. Sužinojau daug informacijos apie vandenį, kada reikalingi vandens filtrai, todėl būtinai apie tai parašysiu.

Komentarai

komentarai

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *