Sveiki,
Esu Vilma Venckutonytė-Vaičiūnienė. Man 35-eri. Pagal vieną kriterijų esu statistinė Lietuvos moteris – pirmojo vaikelio susilaukiau būdama 29-erių. Dabar jau auginu tris.
Iki šeimos gyvenau „ant sparnų“ – daug keliavau, priimdavau keliautojus Lietuvoje, aktyviai lankiausi kultūros renginiuose, mokiausi, daug dėmesio skyriau draugams, sportui, savišvietai ir kitiems atradimams. Žurnalistės darbas leido gyventi ugnikalnio šerdyje ir su kaupu patenkinti bendravimo poreikį.
Dabar gyvenu su mylimu vyru. Kadangi jis yra chemikas, mūsų vaikai – gyvo sidabro. Mano gyvenime dar niekada nebuvo tiek daug triukšmo, derybų, ligų, buities, rutinos, netvarkos, nuovargio, neplanuotų išlaidų ir pamirštų svajonių.
Šeši metai nemigo naktų dažnai lėmė neadekvačias mano reakcijas, pyktį, savęs gailėjimą ir neleido mėgautis tuo, kas man svarbiausia – besąlygiškai mylėti vyrą, vaikus ir tėvus, rūpintis asmeniniu tobulėjimu, gerinti supančią aplinką ir parodyti vaikams, kad pasaulis didelis, įvairus ir įdomus.
Pažvelgiau į šią situaciją per Pareto dėsnį ir pamačiau, kad 80 proc. mano laiko suvalgo dalykai, kuriuos norėčiau tiesiog padaryti ir pamiršti, kad jie neužimtų vietos mano galvoje. Buitis temdė man būdingą pozityvų požiūrį, lengvumą, slopino entuziazmą.
Ar leisti, kad minėti dalykai užgožtų gyvenimo džiaugsmą?
NE!!! Todėl nusprendžiau, palengvindama buitį sau, dalintis savo atradimais su kitais, kad kuo daugiau šeimų galėtų skirti laiką bendravimui, mėgstamai veiklai, pramogoms ir būtų laisvi.
Šį tinklaraštį „sukūrė” sukaupta šeimyninio ir profesinio gyvenimo patirtis bei neseniai išgirsta frazė:
„Nustokime ieškoti reikalingų žmonių. Patys tapkime reikalingais žmonėmis“.
Kuo galėsiu, tuo padėsiu. Iki susirašymo!
Vilma
.