Kaip išmokti mylėti save ir koks stebuklas tada atsitinka…

Visų pirma reikia nuoširdžiai mylėti save
Visų pirma reikia nuoširdžiai mylėti save

Daugybę metų aš turėjau tokią problemą – apibendrinus ją galima pavadinti „nemokėjau priimti savęs tokios kokia esu“. Nežinojau, ką reiškia mylėti save. Konkrečiose situacijose ši problema pasireikšdavo įvairiai. Jeigu man kas nors pasakydavo komplimentą (kaip gražiai nusikirpai), aš juo nepatikėdavau ir atgal suveblendavau kokį nors nevykusį pasiteisinimą bei pradėdavau save menkinti (aha, tik plaukų spalvos nebeliko ir labai žandai išsišoka kai taip nukirpo).
Jeigu kas nors pagirdavo mano namus (o, kaip gražiai įsirengei namus), imdavau rodyti visus namų trūkumus (čia drėgmė kaupiasi, čia kreivai sienas nutinkavo, ant tamsių baldų labai dulkės matosi, dar paveikslų neturim, aš neturiu skonio gerai suderinti baldus ir t.t.). Jeigu naujame darbe paskatindavo (tau gerai sekasi, puikiai įsivažiuoji), aš netikėjau ir mintyse galvojau, kad tai tik pradedančiojo sėkmė, kad aš negaliu būti protinga ir nerealu, kad protingi žmonės mane pagirtų. Maža to, visuomenėje nuolat iššokdavo mano kaukės – vaidindavau kartais protingesnę už save pačią, kartais perdėtai šmaikščią, kartais pasaulio gelbėtoją, kartais gerietę-kvailutę, o po viso to grįždavau namo labai pavargusi ir vieniša, sukaupusi daug pykčio ant savęs ir ant kitų. Kai jau susilaukiau vaikų, aš pastebėjau, kad dėl kiekvieno aštresnio vyro žodžio ar intonacijos aš įsiskaudindavau, apsiverkdavau. Tuo laikotarpiu mane siutino daug kur knygose cituojami Eleonoros Ruzvelt žodžiai „niekas negali priversti jūsų jaustis blogai be jūsų pačių sutikimo“. Lengva pasakyti, o aš nemokėjau to padaryti. Nežinojau, kaip mylėti save.

Paskutinė situacija, kuri mane paskatino keisti santykį su savimi ir ieškoti sprendimų, buvo tokia. Po trijų vaikučių gimimo mano svoris liko arti triženklio ir aš užsisakiau individualią svorio metimo programą. Bet net neatsiverčiau atsiųstos sveikatingumo programos, nes suvokiau žiaurią tiesą – aš nesugebėsiu numesti svorio, aš nepasieksiu jokio rezultato šioje srityje, nes papraščiausiai nemyliu savęs, nemoku džiaugtis savimi, nemoku didžiuotis savimi, nepriimu savęs tokios kokia esu.

Bet žmogus tuo ir skiriasi nuo gyvūnų, kad turi mąstymą, sąmonę ir gali po truputį keisti save. Man reikėjo iš naujo išmokti – kaip mylėti save ir kaip džiaugtis gyvenimu.

Sakoma, kai mokinys pasiruošęs, ateina mokytojas. Iš įvairių šaltinių mane pasiekė kelios pamokos, kurios pamažu padėjo man nusiimti kaukes, pradėti mylėti save, priimti save, atleisti sau ir džiaugtis gyvenimu.

Pirma pamoka. Mane paskatino įsiskaityti į Biblijos žodžius „Mylėk kitą kaip save patį“. Tai yra vienintelis tikras meilės mato vienetas. Dažnai mes įsidėmime tik pirmąją šio pamokymo dalį – mylėk kitą. Ir puolame visus mylėti, pamiršę esminę sąlygą – „kaip save patį“. Jeigu nežinai, kaip mylėti save, kokia gali būti meilė kitiems? Taigi, pirmiausia turime išmokti mylėti save.

Antra pamoka. Jeigu kiti žmonės įkyriai aiškina, kaip turiu gyventi, ir man belieka pasirinkimas: pasiųsti ant trijų raidžių kitus ar pasiųsti ant trijų raidžių save – renkuosi pasiųsti kitus (nors dažnai tai būna sunku). Nes būtent dėl to, kad šimtus kartų gyvenime pasiunčiame save, labai krenta mūsų savigarba, pasitikėjimas savimi, tampame labai pažeidžiami, ant savęs pykstame, galvojame, kad esame blogesni už kitus, viešose vietose negalime būti savimi ir jaustis drąsiai. Dėl to, kad tampame pažeidžiami, mumyse apsigyvena negatyvios emocijos – pykčio, gėdos, kaltės, pavydo.

Kiekvieno mūsų viduje gyvena vaikas. Ir jeigu dažnai pasiunčiame save at trijų raidžių, kyla vidiniai konfliktai ir tas vaikas mano viduje verkia. Kad gerai jausčiausi, tas vaikas manyje  turi atleisti man.

Trečia pamoka. Aš pradėjau daryti meilės pratimus. Meilės sau. Meilės, atleidimo ir absoliutaus savęs priėmimo pratimus. Pradėjau sąmoningai mokytis mylėti save. Pratimo vaizdo įrašą rasite čia.

Meilė sau pirmiausia reiškia absoliutų savęs priėmimą. Tai yra visiškas atleidimas sau už tai, koks esi, kad galvoji, jog susimovei, kažką padarei blogai, padarei nesąmonę, kad kažkada blogai pasielgei su savim, blogai pasielgei su kitais, atleidimas už tai, kad kažką praradau ar įskaudinau. Atleiskite sau už visus šiuos dalykus ir siųskite sau didžiausią meilę.

Svarbiausi pratimo komponentai: 1) užsidarote vienas vonioje, 2) žiūrite sau į akis 3) balsu (galite šnibždėti, bet ne mintyse, o balsu) sakote sau žodžius, kurie apima 4) meilę, 5) atleidimą sau, 6) sakymą sau pozityvių žodžių apie tai, kur jūs manote,  kad kiti jus nuvertina ir 7) visišką savęs priėmimą.

Pavyzdžiui, aš žiūriu sau į akis ir sakau: „Aš tave myliu. Aš tave priimu. Aš atleidžiu tau už viską. Tu esi geriausia. Tu esi puikiausia. Tu esi gražiausia. Tu esi protingiausia. Aš tave myliu. Aš atleidžiu tau už tai, kad esi lėta, už tai, kad savo svajones įgyvendini lėčiau nei norėtum. Atleidžiu už tai, kad dariau ne tai, ką tu norėjai. Atleisk man, aš tavęs negerbiau, aš neklausiau tavo balso. Aš tave myliu. Tu esi geriausia. Tu esi verta viso pasaulio. Aš tave myliu.“

Prisipažinkite, kas pagalvojote, kad visa tai – kvailystė? Galite taip galvoti, bet kai susikurs įprotis – kas vakarą išsivalai dantis ir atlieki šį pratimą – pamatysite, jis turi didžiulį teigiamą efektą. Žiauri tiesa tokia, kad mes kitiems žmonėms sunkiai randame žodžių, o su savim kalbėti dar sunkiau. Pirmą kartą, kai aš pasiryžau šiam pratimui, supratau, kad aš turbūt gyvenime nesu žiūrėjusi sau į akis. Nesu žiūrėjusi giliai sau į akis, į savo vidų, į tą mažą vaiką gyvenantį mano viduje. Pirmą kartą aš tik verkiau, nesugebėjau kalbėti.

O dabar po kiekvieno „meilės sau siuntimo , atleidimo ir priėmimo“ pratimo aš einu miegoti rami, susitaikiusi su savim, aš perduodu tą meilę savo vaikams, vyrui. Aš pradėjau tikėti komplimentais ir adekvačiai į juos reaguoti (nusišypsau ir padėkoju). Jeigu kažko nežinau, aš nevaidinu protingesnės ir sakau „nežinau“. Jeigu noriu kažką pasakyti – aš be baimės nueinu ir gražiai pasakau. Jeigu man kažko reikia – tiesiog nueinu ir paprašau. Jeigu noriu kažką duoti, be maivymosi duodu. Kai kiekvieną vakarą su savim susitaikai ir priimi save tokį koks esi, atsiranda paprastas ir harmoningas santykis su aplinka ir žmonėmis.

Meilės ištekliai yra neriboti. Jeigu jūs nuoširdžiai mylite save, jūs iškart pradedate mylėti kitus.

Komentarai

komentarai

2 komentarai

  1. aciu uz straipsni, kaip tik mano mintys pasileide kaip susinaikinimo programa, griaunu save reik pameginti si buda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *